Hvers vegna vefur um „Mįl 214“?

Tryggvi Hübner skrifar:

Flestir hafa einhverntķman heyrt minnst į Geirfinns- og Gušmundarmįl. Dularfyllstu sakamįl Ķslandssögunnar, segja sumir. Mįl žessi skóku ķslenskt samfélag į įrunum 1974-1980, svo aš į köflum hrikti verulega ķ. Sjįlfur var ég 17 įra gamall įriš 1974 og fylgdist meš rannsókn žessara mįla ķ gegnum fjölmišla eins og ašrir. Žrįtt fyrir grķšarmikinn fréttaflutning af žróun rannsóknarinnar į žessum įrum fannst mér žaš gjarnan svo aš fréttirnar vektu yfirleitt upp fleiri spurningar en žęr svörušu. Dag eftir dag, mįnuš eftir mįnuš, įrum saman var yfirheyrt og rannsakaš. Allt fram į sķšustu stundu bęttust viš jįtningar og upplżsingar sem įlitnar voru vendipunktar ķ mįlinu. Žeir sem muna žessa tķma vita aš samśš žjóšarinnar var öll meš rannsóknarmönnum. Žeir voru aš kljįst viš glępamenn af įšur óžekktri stęršargrįšu į Ķslandi. Žessvegna kom žaš ekki svo mjög į óvart žegar leitaš var ašstošar aš utan. Žegar vestur-žżskur rannsóknarlögreglumašur į eftirlaunum kom til starfa viš mįliš gaf žaš žjóšinni nżja von. Von um aš fį skżr svör viš žeim ótalmörgu spurningum sem fréttir af mįlinu höfšu vakiš upp. Ekki hafši ég sjįlfur neinn sérstakan įhuga į žessu į žessum tķma. Og žó. Į žvķ tķmabili sem „fjórmenningarnir“ sįtu alsaklausir ķ einangrun ķ Sķšumśla, spilaši ég ķ hljómsveit sem śtnefnd var „bjartasta vonin“ af blašamönnum. Cabaret hét hśn og var ein ašal hljómsveitin ķ Klśbbnum mešan „klęr réttvķsinnar lęstust um Magnśs Leopoldsson. Erlu Bolladóttur žekkti ég frį unglingsįrum og žótti merkilegt aš venjuleg stślka eins og hśn skyldi flękjast inn ķ slķkt mįl, og vera jafnvel „primus motor“ ķ žessu óheyrilega glępagengi. Einn žeirra sem setiš höfšu saklausir ķ gęsluvaršhaldi vegna Geirfinnsmįlsins, Einar Bollason, var, og er, kvęntur Sigrśnu fręnku minni.
„Martröš létt af žjóšinni“ var haft eftir dómsmįlarįšherra į śtsķšu Morgunblašsins 3. feb. 1977. Og vķst er um žaš aš mörgum var mikill léttir, žvķ ķ blašinu mišju var frįsögn į nokkrum opnum af blašamannafundi Karls Schütz, žar sem kynnt var „lausn Geirfinnsgįtunnar.“ Žaš var žvķ meš nokkurri eftirvęntingu aš Mogginn var opnašur žann daginn. En ég neita žvķ ekki aš vonbrigši mķn voru nokkur meš lausn Karls Schütz. Mest vegna žess aš stęrstu spurningunni var aš mķnu viti ekki svaraš į sannfęrandi hįtt. Ég hafši alltaf stašiš ķ žeirri meiningu aš rannsókn Geirfinnsmįlsins snerist um aš finna „sambandsmann“ Geirfinns, huldumanninn „Leirfinn.“ Samkvęmt lausn Schütz var žessi mašur Kristjįn Višar Višarsson. Gott og vel, en hvernig gat stašiš į žvķ aš śtlit hans samręmdist enganveginn hinni nįkvęmu lżsingu vitna og sjónarvotta sem sįu „Leirfinn"? Samkvęmt lausn Schütz fóru Sęvar og Kristjįn Višar saman inn ķ Hafnarbśšina žegar seinna sķmtališ viš Geirfinn fór fram, kl. 22:07 žann 19. nóvember 1974. Blašamašur nokkur sem var į fundinum benti į aš tveir svo ólķkir menn ķ śtliti hlytu aš vekja nokkra athygli. Ekki stóš į svari hjį rannsóknarforingjanum. „Žetta sżnir hve fólk gleymir miklu į stuttum tķma“ var svar Schütz og žar meš skżring hans į žeim vandamįlum sem rannsóknin stóš frammi fyrir eftir framburš lykilvitna viš sakbendingu. Sumariš 1980 hitti ég Erlu Bolladóttur į förnum vegi og spurši hana aš sjįlfsögšu śtķ žessi mįl. Hśn reyndist ófįanleg til aš tjį sig neitt um žetta viš mig. „Ég veit ekkert. Hér eru 45 kķló af lygi“ var allt og sumt sem hśn hafši aš segja og benti mér į 3 stóra pappakassa sem innihéldu mįlsskjöl Hęstaréttarmįlsins nr. 214/1978. Fóru leikar svo aš ég tók aš mér aš geyma mįlsgögnin mešan Erla afplįnaši fangelsisdóm sinn, enda hafši tekist meš okkur mikill og einlęgur vinskapur sem vissulega hafši įhrif į mitt hugarfar viš lestur žessara 27 bóka. Lygin hafši ķ öllu falli reynst Erlu Bolladóttur illa. Og mér fannst hśn hreint og beint hafa „logiskan“ metnaš til aš śthżsa lyginni śr sķnu lķfi. Gat žaš veriš aš hśn vissi ķ raun ekki meira um žessi mannshvörf en t.d. Jón Jónsson śti ķ bę..., eša Karl Schütz? ...(Svo einhverjir séu nefndir.) Į nęstu įrum las ég sķšan mįlsgögnin fram og aftur, og óneitanlega jókst furša mķn eftir žvķ sem meira var lesiš. Žess ber aš geta aš mįlsgögn žessi eru um žaš bil 10.000 sķšur, ž.e. sį hluti žeirra sem heimilašur hefur veriš ašgangur aš. Į žessum tķma var nokkrum vandkvęšum bundiš aš ręša žessi mįl viš fólk. Einhugur virtist rķkja hjį žjóšinni um aš žessir bķręfnu žrjótar fengju makleg mįlagjöld og öllum spurningum um mįlin hefši veriš svaraš. Sjįlfur lį ég ekki į žeirri skošun minni aš rannsókn Geirfinnsmįlsins hefši aldrei komist į sporiš, og var fyrir bragšiš varpaš į dyr śr ófįum partķum, enda vafalaust veriš argasti glešispillir aš flestra įliti og var enda nįnast fullkomlega įhugalaus um flest önnur mįl en žetta. Loks var svo komiš aš ég sį mér ekki annaš fęrt en aš steinhętta aš ręša žetta. Sķšan žetta var hafa nokkrar bękur veriš skrifašar um mįliš, einnig ótal blašagreinar og heimildarmynd fyrir sjónvarp er ķ buršarlišnum. Og meš žvķ aš Sęvar Ciesielski hóf formlega barįttu sķna fyrir endurupptöku mįlsins fannst mér ófęrt annaš en meš einhverjum hętti aš koma minni skošun į framfęri. Ķ september 1995 gaf ég žvķ śt hljómplötuna „Betri ferš“, sem er tileinkuš barįttu Sęvars fyrir endurupptöku mįlsins. Fljótlega varš ég var viš aš hljómgrunnur fyrir vitręnni umręšu um žessi mįl var annar og meiri en fyrir 15-20 įrum. Bęši var žaš aš fólki virtist runninn mesti refsimóšurinn - allir höfšu afplįnaš sķna dóma og einnig aš komin var til leiks nż kynslóš sem einungis žekkti žessi mįl sem sagnfręši śr „Öldinni okkar“ eša įlķka heimildum.
Snemma įrs 1996 voru haldnir nokkrir óformlegir umręšufundir įhugamanna um endurupptöku žessa mįls. Mešal žess sem žar kom til tals var aš opna upplżsingavef į Internetinu. Gefa žar meš žeim sem muna eftir žessu kost į dįlķtilli upprifjun, og hinum sem yngri eru tękifęri til aš kynna sér mįliš og taka žįtt ķ žeirri umręšu sem fer ķ hönd. En lķklegt veršur aš teljast aš nokkuš verši fjallaš um endurupptökubeišni Sęvars Ciesielskis žegar settur rķkissaksóknari skilar įliti sķnu og sķšan žegar Hęstiréttur tekur įkvöršun um mįliš. Greinargerš Ragnars Ašalsteinssonar, skipašs talsmanns Sęvars, hefur veriš lögš fram, og gefur mįlstaš Sęvars óneitanlega aukiš vęgi. Heimildarmynd Sigursteins Mįssonar mun einnig gera sitt til aš fį fram umręšu.
Į įšurnefndum umręšufundum įhugamanna um „Mįl 214“ var įkvešiš aš žaš kęmi ķ hlut undirritašs aš koma žessum vef į legg. Nokkrir svitadropar hafa vissulega runniš sķna leiš sķšan žį. Uppistašan ķ vefnum eru blašagreinar frį sķšustu 2-3 įrum, įsamt lagaįkvęšum um endurupptöku opinberra mįla (XXII kafli), skošanir og hugleišingar nokkurra einstaklinga og tenglar yfir ķ sambęrileg mįl erlendis, svo eitthvaš sé nefnt. Leitast hefur veriš viš aš fį heimild hjį öllum höfundum efnis til birtingarinnar, og er žaš meining undirritašs aš žęr séu fengnar, og efniš snišiš aš žeim skilyršum sem sett hafa veriš. Hafi oršiš misbrestur į žessu eru viškomandi eigendur höfundarréttar bešnir vinsamlegast aš hafa samband svo hęgt sé aš lagfęra žaš. Eru öllum žessum höfundum hér meš fęršar bestu žakkir fyrir framlag sitt. Mestur er žó tvķmęlalaust žįttur Styrmis Gušlaugssonar sem skrifaši margar greinar um mįliš ķ Eintak og Morgunpóstinn į įrunum 1994-1995. Nokkrir vefhönnušir komu aš verkinu og eru žeir helstir: Reynir Žór Hübner og Pétur Björnsson. Sérstakur hugmyndafręšingur viš vefhönnun var Bragi Halldórsson. Fį žeir allir bestu žakkir fyrir sitt framlag.

Vefur žessi er allur unninn ķ sjįlfbošavinnu.

Mörgum kann aš žykja žęr skošanir nokkuš einlitar sem hér koma fram. Įstęša žess er einfaldlega sś aš žeir sem eru žeirrar skošunar aš žessi sakamįl séu leyst į ešlilegan hįtt hafa haft sig minna ķ frammi en hinir sem gagnrżna dómsnišurstöšur. Žvķ er rétt aš taka fram aš ašstandendur žessa vefs fagna öllum umręšum um žessi mįl. Hér į vefnum er tękifęri til aš tjį skošanir sķnar og eru allir hvattir til aš koma rökstuddum skošunum sķnum į framfęri.

Viršingarfyllst:
Tryggvi Hübner